Greta Thunberg privertė visą pasaulį vėl susimąstyti apie ekologijos svarbą mūsų tolimesniam gyvenimui. Daugelis pamiršta, kad ekologijai pavojų kelia ne tik plastikiniai šiaudeliai ar buteliai, bet ir gyvenimo būdas. Nors užsienyje dalijimosi ekonomika ir nuoma tampa vis populiaresnės, Lietuvoje turėti nuosavą automobilį, paspirtuką, langų valymo aparatą ar fotoaparato objektyvą – įprasta.
Kiekvienas jūsų turimas daiktas teršia pasaulį
Net jeigu perkate žaidimų konsolę, elektrinį paspirtuką ar kt. daiktą ir šiems įrenginiams naudojate tik vėjo jėgainės pagamintą elektrą, vis tiek šiek tiek teršiate pasaulį. Juk kiekviename jų yra plastiko, aliuminio, o dažnai – ir ličio jonų baterijos. Tai reiškia, kad gamyklos turi naudoti Žemės išteklius, kad šie daiktai būtų pagaminti.
Tik štai iškyla klausimas – o kaip dažnai tuo daiktu naudojatės? Jeigu kasdien – tuomet puiku, bet jeigu rečiau, tai dalintis tuo daiktu yra daug ekologiškesnis sprendimas. Ir nors ekologija dažniausiai nėra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi nuomojamus automobilius, paspirtukus ar įvairius kitus daiktus, tai gali būti puiki motyvacija.
Pasak 2011 metais Kalifornijos transportavimo centro atlikto tyrimo, kiekvienas dalijimuisi skirtas automobilis pašalina nuo 9 iki 13 automobilių kelyje. Taip pat paaiškėjo, kad tokie automobiliai paprastai yra naujesni, ekonomiškesni ir ekologiškesni.
Dalinuosi.lt vadovo Manto Živačevskio manymu, tikriausiai, panašios statistikos galima būtų tikėtis ir tuo atveju, jeigu būtų tiriami įvairūs kiti daiktai: nuo fotoaparatų iki žaidimų konsolių, dviračių ar valymo įrenginių. „Dalijimosi ekonomika ir nuoma yra tiesiog logiškas pasirinkimas, siekiantiems ekologijos“, – teigia jis.
Pastebima ir tai, kad kai kurios užsienio savivaldybės skatina dalijimosi ekonomiką. Pasak organizacijos „One Earth“, vidutiniame namų ūkyje yra daiktų už 2500-3500 eurų, kuriuos galima būtų paskolinti, išnuomoti ar paaukoti. Būtent todėl Niujorko valstija (JAV) yra išleidusi įstatymą, skatinantį paslaugų dalijimąsi, Seule (Pietų Korėja) yra skatinama besidalijančio miesto iniciatyva, Vankuveryje (Kanada) yra pristatyta speciali strategija, skatinanti dalijimosi ekonomikos veiklą. Tokių pavyzdžių pasaulyje yra daugybė, kadangi dalis užsienio valstybių jau spėjo pastebėti šio reiškinio teigiamą įtaką ekologijai.
Dalijimosi ekonomika neturėtų baigtis ties paspirtukais
Transporto priemonių ar būsto nuoma yra ganėtinai įprasti reiškiniai, tačiau daug didesnę ekologinę problemą sukelia daiktai, kuriuos keičiame kas metus ar du: kompiuteriai, telefonai ir kitos technologijos. Nėra jokios paslapties, kad nuolat norisi geresnio, naujesnio, galingesnio prietaiso, tačiau kasmet pirkti naują telefoną – nemaža prabanga mūsų planetos atžvilgiu.
Žinoma, savo senąjį telefoną dalis žmonių parduoda ar atiduoda savo giminėms, bet jeigu telefonas yra ekonominės klasės, dažnai toks įrenginys yra tiesiog padedamas į stalčių. Bet vėlgi, taip yra skatinama didesnė šių prietaisų gamyba. Tuo tarpu ilgalaikė technikos prietaisų nuoma leidžia greitai ir patogiai pasikeisti įrenginį į naujesnį, jo neišmetant. Senasis įrenginys, tikriausiai, vėl bus išnuomotas. Taip telefonai, kompiuteriai ir kiti įrenginiai gali būti naudojami daugybę metų.
Nuosavybė neturėtų būti vertybe
Živačevskis pastebi, kad lietuviai kartais vis dar vertina patį nuosavybės faktą, o ne daikto naudą: sutaupomą laiką, komfortą, ekonomiškumą. „Tai yra didžiausia problema. Iš esmės, skirtumo tarp asmeninio ir nuomojamo daikto nėra, tačiau daugelį mūsų vis dar stabdo psichologinis barjeras ir baimė galbūt reikiamu momentu nerasti tinkamo daikto nuomai. Visos šios baimės išsisklaido po to, kai dalinimosi platformos yra išbandomos bent kelis kartus. Tuomet pastebimi visi privalumai“, – pasakoja jis.
Dalinuosi.lt vadovo manymu, ekologija priklauso ne tik nuo didžiųjų korporacijų ar valdžios, bet ir nuo kiekvieno žmogaus atskirai: „Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tad jeigu kiekvienas žmogus vietoje nusipirkęs, pasirinktų bent vieno daikto nuomą, būtų padaryta nemaža įtaka“.